Dislalija (šveplavimas) – tai garsų tarimo sutrikimas, esant normaliai klausai ir normaliai periferinio aparato inervacijai.Tai – vienas dažniausių kalbos sutrikimų, kada pastoviai netaisyklingai tariami kalbos garsai, kurie gali būti praleidžiami, painiojami, keičiami lengvesniais. Normaliai vystantis kalbai, toks šveplavimas pranyksta savaime. Jei, vaikui augant, tarimo trūkumai nepranyksta – būtina logopedo pagalba. ●Anatominiai kalbos padargų: liežuvio, liežuvio pasaitėlio, žandikaulių deformacijos, dantų (sukandimo, netinkamai išaugę ar jų nebuvimo), lūpų, gomurio funkcijos trūkumai;
●Kalbos padargų paralyžiai, parezės;
●Adenoidai, polipai;
●Klausos sutrikimai;
●Foneminės klausos nepakankamas išlavėjimas;
●Somatinės ligos;
●Sulėtėjusi psichinė raida;
●Netinkama socialinė aplinka. Priklausomai nuo atsiradimo priežasčių, dislalija skirstoma į mechaninę (organinę) ir funkcinę. Funkcinė dislalija gali būti motorinė (artikuliacinė) arba sensorinė (akustinė). Esant motorinei dislalijai stebimi netikslūs, nediferencijuoti lūpų, liežuvio judesiai, garsai tariami iškraipytai. Esant sensorinei dislalijai pasireiškia sunkumai skiriant akustiškai panašias fonemas: kietas ir minkštas, duslias ir skardžias, arba švilpiamuosius ir šnypščiamuosius garsus. Priklausomai muo netaisyklingai tariamų garsų kiekio, dislalija gali būti dalinė, kai sutrikęs tik vieno garso bei jo junginių arba garsų grupės tarimas; kalba iškraipyta, tačiau lengvai suprantama; arba daugybinė dislalija, kai yra sutrikęs daugelio (iki penkių) garsų ir jų junginių ištarimas, šiuo atveju kalba jau yra sunkiai suprantama. Netaisyklingas švilpiamųjų, šnypščiamųjų, afrikatinių ir sonantinių garsų tarimas vadinamas tokiais terminais: ●Sigmatizmas/parasigmatizmas: švilpiamųjų S, S‘, Z, Z‘, šnypščiamųjų Š, Š‘, Ž, Ž‘, afrikatų C, Č, DZ, DŽ netaisyklingas tarimas. Garsai gali būti keičiami kitais, gali būti iškraipomi arba visai praleidžiami.
●Lambdacizmas/paralambdacizmas: garsų L, L‘ netaisyklingas tarimas. Garsai gali būti praleidžiami, keičiami kitais, pavyzdžiui J, V, U.
●Rotacizmas/pararotacizmas: netaisyklingas R, R‘ garsų tarimas. Šie garsai gali būti praleidžiami, keičiami kitais ( L, V, U, J ) arba tariami iškraipytai (vienadūžis, gomurinis).
●Kapacizmas/parakapacizmas: netaisyklingas K, K‘ garsų tarimas. Šie garsai gali būti praleidžiami, keičiami kitais arba tariami iškraipytai (šoninis).
●Gamacizmas/paragamacizmas: netaisyklingas G, G‘ garsų tarimas. Šie garsai gali būti praleidžiami, keičiami kitais arba tariami iškraipytai (šoninis).
●Jotacizmas/parajotacizmas: netaisyklingas J garso tarimas. Šis garsas gali būti praleidžiamas, keičiamas kitais ( L, V, U )arba tariamas iškraipytai.
Atgal